Taigi praejo tikrai daug laiko nuo paskutinio mano cia parasyto pranesimo. Ir kaip galiu teisintis? Nieko idomaus nenutiko? neturejau laiko? buvau begalo uzsiemusi? turejau kitu prioritetu? Argi nuo to kazkas pasikeistu? tikrai ne, o ir aprasyti ka as turejau. Nes nuo paskutinio iraso cia ivyko tiek daug nuostabiu dalyku, tiek daug pamatytu nauju vaizdu, tiek daug nauju pazystamu, tiek daug juoko akimirku, tiek daug nauju pojuciu, tiek daug nauju kvapu, skoniu, tiesiog visko.... Taciau zvalgytis atgal ir parasyti monologa is kurio iseitu knyga as dabar tikrai nezadu :) Kas kart rasyti dienorasti kam nors idomaus nutikus, butu perdaug pastovu. O monotoniskumo ir rutinos netgaliu pakesti. Mes visi esame skirtingi ir sugebame patirti skirtingas emocijas, jausmus skirtingomis akimirkomis. Taigi kodel daznai mes pasiduodame rutinai ir diena is dienos elgiames taip pat kai galime elgtis siek tiek kitaip. Kodel as turiu eiti i mokykla panarinus galva kai mano nuotaika yra gera, o uzklupus blogai nuotaikai eiti taip pat? Kodel tiesiog negaliu nustrikseti imokykla dainuodama? Sedeti rimta kai visi juokauja? juokauti kai visi kiti tyli nes man linksma? As nesakau kad pastovumo zmogui nereikia. Nes mum jo reikia kaip saugumo jausmo, as tiesiog sakau jog reiktu islipti is rutinos ir kasdien stengtis izvelgti kazka kito kasdieniniuose dalykuose :) Dievas mum dave gyvenimo pradzia ir pabaiga o ka darysime su mum skirtu laiku cia jau musu pasirinkimas. Niekas musu nepririso prierutinos panciu, tai juk musu pasirinkimas pasiduoti rutinos priespaudai. O as ir vel pasidaviau emociju proverziui ir pradejau pamokslauti net nekreipdama ar manes kasnors klauso ar visgi pradejau kalbeti monologa ;) O jeigu rimtai tai prasau pasakyti man jeigu as pradesiu perdaug pamokslauti :) kad ir dabar skaitant si dienorasti jeigu manot jog perdaug pamokslauju sakykit: Mitsu suprantu Lietuvioje krize, Kubilius vagia, bet gal jau gana, net elitines poliklinikos oensininkes tiek nepamokslauja :D O uzbaigiant si siek tiek trenkta monologa, noriu pasakyti jog atsiprasau kad patingejau ir neaprasiau kaikuriu dalyku kuriuos tirkai galejau aprasyti. Ir kita kart pasistengsiu parasyti kanors idomaus :)
Na o ka galiu pasakyti apie sia diena ir vakarykste diena? Istiesu nelabai ka, nes pati to nenoredama persalau. O juk visi tikriausiai zinote kaip nuostabiai siaucia apsirge zmones ;) taigi nenoredama jum gadinti nuotaikos savo ligos istorijomis, nusprendziau padaryhti sarasa dalyku kurie man kelia sypsena. Kadangi pastaruoj umetu pastebejau jog kaikurie sio forumo nariai tai daro ir, bent jau man tai pasirode idomu ir tiesiog silta :) taigi gerbiami yume-cosplay forumo lankytojai man dziugu jum pristatyti... .dam dam dam dam dam (dramatic sounds) xD
Dalykai kurie dziugina Mitsu (part1?)1. Puodelis arbatos ryte.
2. Sniegas.
3. Rytinis serksnas troleibuse ant langu.
4. dideles pusnys.
5. Storos pirstines.
6. Muzika kuria as megstu.
7. Internetine karaokes programele kuri pastoviai sako jog as nusidainuoju :D
8. Spalvoti aksesuarai
9. Mano seima.
10. Gimines.
11. mano nuostabus draugai.
12. Silti apkabinimai.
13. Tylios akimirkos apmastymams.
14. Nuosirdus zmoniu juokas.
15. Senamiestis vakare ;)
16. Gatves muzikantai.
17. Klasiokai.
18. Klasiokai daileje.
19. Popieriaus lapas dazai ir emocija.
20 Pliusinis meskiukas kurio viduje ismontuoja silta spuslikas :D
21. Trumpi susitikimai su man svarbiais zmonem
22. Mano netokia jau patogi lova kuri atrodo ideali po sunkios dienos.
23. Pietu miegas.
24. Knygos
25. Anime
26. fotografija.
27. Mano neismanusis telefonas kuriame talpinu draugu nuotraukas
28. Mano kompiuterio desktopas.
29. Slovinimas.
30. Nuosirdus pokalbiai.
31. tos kvailos akimirkos kai pati nebezinau is ko juokiuosi.
32. Siltos kojines.
33. visi dalykai kurie man per matematika staiga pasirodo neitiketinai idomus.
34. Svenciu kvapas ore.
35. Pyrago kvapas.
36. Klasiokas kuris visados man skolina piestuku
37. Minksti ir kvepiantys zmoniu plaukai ^^"
38. Gitara.
39. Kaledine muzika.
40. Tas jausmas kai pati pasieki kazka svarbaus.
Na manau pradziai uzteks :) Ir taip daug prirasiau. Aciu visiems kas nepatingejot perskaityti mano sarasa, kuri rasydama as negalvojau ka rasau. Aciu uz jusu demesi :)
Love you all:
Mitsu-chan