The Lost Souls

1. Tikrai dar nesibaigė xD
2. Maždaug nuo čia man pradėjo viskas nebepatikti xD

Kodėl nebetęsi? O_o

Rytas virto visai kitokiu nei turėjau tikėtis. Na bent jau atsižvelgiant į tai kaip baigėsi praeita diena ir visa savaitė. Tas nuostabus ramumas, nuo Robo spinduliuojantis gėris. Tai taip netikra. Lyg sapnas. Lyg pastarąsias kelias savaites trunkantis sapnas. Lyg pasaka. Gerai pasibaigusi. Tai ne mano vaizduotės jėgoms. Vėl sulaukiau mane kas rytą žadinančios saulės ir kavos kvapo sklindančio iš pirmojo aukšto. Vėl Robertas pasistengė. Arba man taip tik atrodė. Na bent pastarąsias kelias minutes kol raičiausi pataluose bandydama galutinai atsibusti ir nežinodoma kas čia ištiesų dedasi, jaučiausi taip nuostabiai... Maniau, jog esu pati laimingiausia pasaulyje. Nors akys vos įstengė atsimerkti, šypsena jau buvo ligi pat ausų. Pagaliau sugebėjau atsikelti. Kelioms akimirkoms akyse aptemo, bet po kelių sekundžių visiškai tai pamiršau. Tenorėjau greičiau skubėti į apačią ir pasisveikinti su Robertu. Nušuoliavus laiptais į apačią teko kiek nusivilti. Robo nesigirdėjo, nes kiek buvau įpratusi, jis kiekvieną rytą pagarsindavo ryto žinių kanalą.
- Robai? – kreipiausi į jį eidama link virtuvės ir trindama savo sunkiai atsimerkiančias akis.
Bet jo nebuvo. Tik raštelis ant virtuvinio stalo.
- Hm? – atsargiai dviem pirštais paėmiau baltą lapelį.
„Helena,
Išvažiavau anksti ryte į BelleCheisą darbo reikalais. Apie tai sužinojau tik šiandien 4 ryto. Nenorėjau tavęs žadinti taigi palikau raštelį. Grįšiu poryt.
Prašau vieno dalyko, kol manęs nebus – neprisivirk košės.
Manau supranti apie ką aš.
Susimatysim trečiadienį.“
Nesusivaldžiau ir sugniaužiau lapelį delne. Nebuvau apimta nei pykčio nei liūdesio, tiesiog buvo apmaudu.
- Šaunu. – sumurmėjau.
Šiaip buvau išlepinta mergiotė, nors tai pasireikšdavo labai retai. Aplinkiniams buvau žinoma kaip rimta verslininkė. Pikta ir nedraugiška. Visad užsidariusi savo mintyse ir keistame elgesyje.
O gal viskas pasikeitė?
Mano gyvenimas tai tikrai.
Jo istorija pasikeitė.
Pasikeitė viskas.
O jei tai ne pasikeitimas? Kas jei tai naujos nežinomybės pradžia?
Pabaigos pradžia.
Merkiantis akims atsisėdau ant kėdės. Šįryt velniškai norėjau miego. Tiesiog nevaldomai. Bet kartu ir nenorėjau eit miegot, nes taip beprasmiškai pratempčiau visą dieną.


~~~***~~~

Jaučiausi išties labai keistai. Per greitai viskas pasikeitė. Nelogiška. Ir Robas... Pernelyg manimi rūpinasi. Viskas baigėsi pernelyg fantastiškai. Ir gerąja ir blogąja prasme. „Kodėl jos pasirinko mane?“ – kelias dienas klausiau savęs vis bandydama atrast atsakymą prisiminimuose. „Kodėl negaliu gyvent ramiai, kaip ir kiekvienas paprastas žmogus. Kodėl būtent aš? Kuo nusikaltau?“
Tai buvo beviltiška.
Diena vėl prabėgo nepastebimai.
Devintą vakaro, mano ranka jau raižė tušinuku dienoraštyje žodžius:
„Gyvenau ramiai. Tuomet pasirodė Tai. Viskas baigėsi mano mirtimi ir staigiu atsigavimu. „Potvynis ir Atoslūgis“
Tačiau dabar, kai viskas baigėsi, gyvenu vėl normaliai. Tačiau nepavyksta man prie to normalumo vėl priprast. Kažkodėl, giliai širdyje, visiškai neigiamai trokštu vėl to adrenalino jausmo.
Man stogas pavažiavo?“ – ties ta vieta sustojau. Nebežinojau kaip išreikšti kitas savo mintis, taigi užverčiau dienoraštį ir padėjau į stalčių. Iš tiesų jaučiausi per daug ramiai. Nekankinama agonijos, streso. Kelias minutes pratempus laiką sėdėdama ir apie nežinia ką mastydama ramybei padėjau tašką.
Vos per kelias sekundes persirengiau ir nubildėjau laiptais žemyn į koridorių. Jau buvo visiškai sutemę, tamsą praskaidrino tik geltoni naktiniai šviestuvai. Isispyriau į batus ir atplėšus duris išlėkiau laukan.

Kaip idomu, nedaznai pasisakitau ff, bet sitas vertas demesio,
Nuostabus darbas.
Ir tau tikrai reikia knyga rasyt:3

Man atrodo kad ji tos košės prisivirs.. daug ir neskanios :DDD

Gi-chan~ :3 rašo:

Man atrodo kad ji tos košės prisivirs.. daug ir neskanios :DDD

visada taip būna xDD

hohoho,...10balu XD man patiko..rimtai patiko

xexe aciu xDDD

na bet ir ilgos istorijos net viskas akyse raibsta ;D

Ei, kodėl nebetesi?

Aš tau taip greit nepratęsiu xDDD Man reik įkvėpimo, mano mūzos išsilakstė kažkur XD

Uhh ir čia atradau tokią senieną. Masčiau kažkada perrašyt visą tai, nes dabar pasiskaičius man tai atrodo ganėtinai nesąmoningas "kūrinys".