Kinijos Respublika (Taivanas, kitaip: Formoza) – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose mažesnėse salose, tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, iš vienpartinės pilną visuotinį pripažinimą turinčios ir Kiniją kontroliuojančios tapusi demokratine dalinai pripažinta ir tik Taivaną ir aplinkines salas kontroliuojančia valstybe. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika.
1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Taivanas, kartu su Penghu, Kinmen, Matsu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, priklausančia Kinijos Respublikai.
1949 m. pabaigoje, įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką, dešinieji, vadovaujami Čang Kaišeko, persikėlė į Taivano salą, kur toliau gyvuoja 1912 m. įkurta Kinijos Respublika. Taivanas, nors ir turėdamas daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys ir, bent formaliai, nėra paskelbęs nepriklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kuri Taivaną laiko savo provincija. Nors pastaruoju metu daugėja pasisakančiųjų už formalų salos nepriklausomybės paskelbimą, KLR valdžia Pekine tokį žingsnį laikytų iššūkiu bei yra pagrasinusi panaudoti karinę jėgą.
Taivanas yra Rytų Azijoje. Salos ribojasi su Rytų Kinijos jūra šiaurėje, Filipinų jūra rytuose, Pietų Kinijos jūra pietvakariuose, Taivano sąsiauriu šiaurės rytuose, Luzono sąsiauriu pietuose.
Taivano sala yra Taivano sąsiauriu atskirta nuo pietrytinio Kinijos kranto, iki kurio atstumas – apie 200 km.
Viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivano siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivane iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.
Gamyba šalyje sudaro 25% BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.
Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai mainų partneriai yra Japonija, Kinija, JAV, Honkongas.
Oficialiai gyventojai yra kolonistai kinai ir senieji gyventojai polineziečiai (Taivano aborigenai). Tačiau dauguma Taivano žmonių save laiko taivaniečiais. Jei ne atskira tauta, tai bent jau išskirtiniais salos gyventojais.
Dauguma gyventojų šneka bendrine kinų kalba (mandarinų kalba), arba jos Taivano dialektu. Vietiniai aborigenai dar vartoja Formozos kalbas. 15 mln. šalies gyventojų šneka taivaniečių kalba – šnekamosios kinų kalbos dialektų grupės „Min“ pogrupio „Nan“ tarme. Šalį valdžius nedemokratiškiems politikams taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta ir didelė tikimybė, kad artimiausiu metu bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialiąja Taivano kalba.
Sk. 03 14, 2010 7:30 pm
